Lietuvos Konstitucijos istorija

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais (1918 – 1940 m.) Konstitucija buvo pakeista net keletą kartų, dažniausiai jos keitimo iniciatoriumi buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas.

1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija

Vardan Dievo Visagalio, Lietuvos Tauta, dėkingai minėdama garbingas savo sūnų pastangas ir kilnias aukas, Tėvynei išvaduoti padarytas, atstačius nepriklausomą savo Valstybę, ir norėdama nutiesti tvirtus demokratingus jos nepriklausomam gyvenimui pagrindus, sudaryti sąlygas teisingumui ir teisėtumui tarpti, ir patikrinti visų piliečių lygybę, laisvę ir gerovę, o žmonių darbui ir dorai tinkamą Valstybės globą, per savo įgaliotus atstovus, susirinkusius į Steigiamąjį Seimą, 1922 metų rugpjūčio mėnesio 1 dieną priėmė šią

Lietuvos Valstybės Konstituciją.

1920 m. laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija

1920 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija – trečioji po 1918 m. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos ir 1919 m. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Lietuvos Respublikos laikinoji konstitucija, priimta 1920 m. birželio 10 dieną. Ją pakeitė 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) Kazimiero teisynas (1468 m.) numatė griežtas bausmes už vagystes ir svetimo turto pasisavinimą. Priklausomai nuo pavogto turto vertės bei recidyvo laipsnio buvo skiriamos kartuvės arba bauda, jei vagis neturėtų kuo atlyginti žalą, o apie jo nusikaltimą žinotų žmona ir ne jaunesni kaip 7 metų vaikai, „tai užmokėti žmona ir vaikais“, t. y. jie turės atidirbti kompensaciją nukentėjusiam, o vagį – į kartuves.