Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.

Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises.

Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti.

Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.

Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu.

Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

Lietuvoje nėra valstybinės religijos.

Švėkšna, Šilutės rajono savivaldybė, Lietuva

Švėkšnos bažnyčia / Nuotr. Gintaras Vitulskis / CC0

 

Oficialioji konstitucinė doktrina

Svarbiausios nuostatos nuo 1993 iki 2020 m. (Informacija atnaujinta: 2020.11.17)

 

  1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI
  2. ASMENS KONSTITUCINIS STATUSAS
  3. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
  4. VALSTYBĖ IR JOS INSTITUCIJOS
  5. SEIMAS
  6. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
  7. VYRIAUSYBĖ
  8. KONSTITUCINIS TEISMAS
  9. TEISMAI. PROKURATŪRA
  10. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
  11. VALSTYBĖS BIUDŽETAS IR FINANSAI
  12. VALSTYBĖS KONTROLĖ
  13. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

 

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pateikiamos reikšmingiausios Konstitucinio Teismo aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos įvairiais nevienareikšmiškai visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje vertinamais klausimais, svarbiais tiek visai valstybei, tiek kiekvienam piliečiui, išaiškinta Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų prigimtis ir reikšmė Konstitucijai.