Privačios nuosavybės ūkis

Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.

Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

Valstybė gina vartotojo interesus.

Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.

Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą.

Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.

 


47 straipsnio pakeitimai 


1-asis LR Konstitucijos pakeitimas

Nr. I-1390, 1996-06-20, Žin., 1996, Nr. 64-1501 (1996-07-05)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

 

1996 m. birželio 20 d. Nr. I-1390

Vilnius

 

1 straipsnis. 47 straipsnio papildymas

Papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį šia antrąja dalimi:

„Savivaldybėms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantiems užsienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio įstatymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo įsigijimo nuosavybėn tvarką, sąlygas ir apribojimus nustato konstitucinis įstatymas.“

2 straipsnis. 47 straipsnio dalių pervardijimas

Konstitucijos 47 straipsnio antrąją, trečiąją ir ketvirtąją dalis laikyti atitinkamai trečiąja, ketvirtąja ir penktąja dalimis.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 


4-as LR Konstitucijos pakeitimas:

Nr. IX-1305, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 14-540 (2003-02-07)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

 

2003 m. sausio 23 d. Nr. IX-1305

Vilnius

 

(Žin., 1992, Nr. 33-1014; 1996, Nr. 64-1501)

  

1 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„47 straipsnis

Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir  kultūros objektai.

Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.

Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą.

Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.“


Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

 


Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą

Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reguliuoja įstatymas.

Priverčiamasis darbas draudžiamas.

Priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais.

Priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas.

Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.

Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.

Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.

Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti.

Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.

Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.

Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.

Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.

Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.


Oficialioji konstitucinė doktrina


Svarbiausios nuostatos nuo 1993 iki 2020 m. (Informacija atnaujinta: 2020.11.17)

 

  1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI
  2. ASMENS KONSTITUCINIS STATUSAS
  3. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
  4. VALSTYBĖ IR JOS INSTITUCIJOS
  5. SEIMAS
  6. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
  7. VYRIAUSYBĖ
  8. KONSTITUCINIS TEISMAS
  9. TEISMAI. PROKURATŪRA
  10. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
  11. VALSTYBĖS BIUDŽETAS IR FINANSAI
  12. VALSTYBĖS KONTROLĖ
  13. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

 

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pateikiamos reikšmingiausios Konstitucinio Teismo aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos įvairiais nevienareikšmiškai visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje vertinamais klausimais, svarbiais tiek visai valstybei, tiek kiekvienam piliečiui, išaiškinta Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų prigimtis ir reikšmė Konstitucijai.