Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
Kiti įrašai ir dokumentai
Priimta Konstitucijos pataisa leis į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų
2022 m. balandžio 21 d.
Seimas priėmė Konstitucijos pataisą (projektas Nr. XIIIP-4599(2), kuria nuspręsta sumažinti amžiaus ribą ir leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų. Už šį Konstitucijos pakeitimą balsavo 101 Seimo narys, prieš – 4, susilaikė 22 parlamentarai.
Šiuo metu Konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad į Seimo narius gali kandidatuoti asmuo, sulaukęs 25 metų. Pagal galiojančius teisės aktus kandidatuoti į Europos Parlamentą gali asmenys, sulaukę 21 metų amžiaus, į savivaldybės tarybą – asmuo, sulaukęs 18 metų.
Kaip anksčiau yra sakiusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šis pokytis neabejotinai į mūsų parlamentą atneštų daugiau pliuralizmo, daugiau skirtingų nuomonių ir leistų priimti geresnius ir ilgainiui labiau subalansuotus sprendimus, taip pat paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje.
Pasak jauniausio Seimo nario Mariaus Matijošaičio, šiuo metu Seime tėra vienas parlamentaras, kuris yra jaunesnis nei 30 metų. „Sprendimas leisti į Lietuvos Respublikos Seimą kandidatuoti mūsų piliečiams nuo 21-erių būtų ne tik labai aiškus simbolis, tačiau ir praktinis žingsnis, kuris leistų jauniems žmonėms suprasti ir pajausti, kad jų nuomonė yra girdima ir vertinama“, − kalbėjo politikas.
Pagal Seimo statutą, Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.