Kazys Grinius pasibaigus Prezidento kadencijai po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo pasitraukė iš aktyvaus valstybės politinio gyvenimo ir 1944 m. su šeima emigravo į Vakarus – Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). 1950 m. birželio 4 d. mirė Čikagoje, o 1994 m. palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje.

Kazys Grinius

Kazys Grinius / Nuotr. Kultūros ministerija / CC0

Gimė 

1866 m. gruodžio 17 d. valstiečių šeimoje, Marijampolės apskrityje, Sasnavos valsčiuje, Selemos Būdos kaime

 

Mirė

1950 m. birželio 4 d. mirė Čikagoje

 

Šeima

1896 m. vedė Joaną Pavalkytę, su kuria susilaukė sūnų Jurgio ir Kazio bei dukros Gražinos; 1918 m. žmona ir dukra žiauriai nužudytos plėšikaujančių kareivių Kislovodske

1927 m. vedė Kristiną Arsaitę, jiems gimė sūnus Liūtas

 

Profesinė kvalifikacija

Medikas, 1887 – 1893 m. Maskvos universitetas, Medicinos fakultetas

 

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla 

Lietuvos tautinio atgimimo veikėjas, rašė ir redagavo įvairius periodinius leidinius 

1917 m. Voronežo Vyriausios lietuvių tarybos Rusijoje narys ir Tarybos pirmininkas 

1919 m. Repatriacijos komisijos vadovas 

1920 m. Steigiamojo Seimo narys

1920 – 1922 m.VI Ministrų kabineto vadovas 

Iki 1926 m. gruodžio mėn. visų keturių Lietuvos Respublikos Seimų narys

1922 m. tapo Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju, čia dirbo ir po 1926 m. perversmo iki 1935 m.

Įvairių sveikatos draugijų narys, straipsnių apie sveikatą ir ligas autorius

 

Priklausymas partijoms

1902 – 1905 m. Lietuvių demokratų partijos įkūrėjas ir narys

1920 – 1922 m. Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narys

1922 – 1936 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys

 

Prezidento pareigose

1926 m. birželio 8 d. – 1926 m. gruodžio 19 d. (atsistatydino po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo)

 


Oficialioji konstitucinė doktrina


Svarbiausios nuostatos nuo 1993 iki 2020 m. (Informacija atnaujinta: 2020.11.17)

 

  1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI
  2. ASMENS KONSTITUCINIS STATUSAS
  3. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
  4. VALSTYBĖ IR JOS INSTITUCIJOS
  5. SEIMAS
  6. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
  7. VYRIAUSYBĖ
  8. KONSTITUCINIS TEISMAS
  9. TEISMAI. PROKURATŪRA
  10. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
  11. VALSTYBĖS BIUDŽETAS IR FINANSAI
  12. VALSTYBĖS KONTROLĖ
  13. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

 

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pateikiamos reikšmingiausios Konstitucinio Teismo aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos įvairiais nevienareikšmiškai visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje vertinamais klausimais, svarbiais tiek visai valstybei, tiek kiekvienam piliečiui, išaiškinta Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų prigimtis ir reikšmė Konstitucijai.