Adolfas Ramanauskas-Vanagas – kovojančios Lietuvos Prezidentas, 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija pripažintas aukščiausiu gyvu likusiu Lietuvos valstybės pareigūnu ir kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu. Prezidentas palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas / Nuotr. Alytaus gidas / CC0
Gimė
1918 m. kovo 6 d. lietuvių išeivių šeimoje Niu Britene, Konektikuto valstijoje, JAV
Mirė
1957 m. lapkričio 29 d.
Šeima
1945 m. spalio 7 d. Nedzingės Šv. Trejybės bažnyčioje vedė Birutę Mažeikaitę, su ja susilaukė dukters Auksutės
Profesinė kvalifikacija
Mokytojas, 1937 – 1939 m. Panevėžio pedagoginis institutas
Karininkas, 1939 – 1940 m. Kauno karo mokykla, po studijų suteiktas atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis
Politinė ir profesinė veikla
1940 – 1941 m. Krivonių ir 1941 – 1942 m. Aukštakalnių pradinių mokyklų mokytojas ir vedėjas
1942 – 1945 m. dėstytojas Alytaus Mokytojų seminarijoje
1945 m. balandžio 25 d. prisijungė prie Nemunaičio apylinkių partizanų, davė priesaiką, pasirinko Vanago slapyvardį, tapo būrio vadu
1945 m. rugsėjį tapo Merkio rinktinės vadu
1946 m. birželį paskirtas Dainavos apygardos vado pirmuoju pavaduotoju, nuo 1947 m. rugsėjo išrinktas vadu
1948 m. ruduo – 1950 m. sausis – Pietų Lietuvos (vėliau – Nemuno) partizanų srities vadas
1949 m. vasario 16 d. pasirašė LLKS Tarybos deklaraciją; suvažiavime išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pirmuoju pavaduotoju, suteiktas Laisvės kovotojo partizanų majoro laipsnis
1949 m. rudenį Jono Žemaičio paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu; suteiktas Laisvės kovotojo partizanų pulkininko leitenanto laipsnis
1953 m. pasibaigus ginkluotam partizaniniam pasipriešinimui, tęsė ideologinę kovą, rašė atsiminimus
1956 m. spalio 12 d. kartu su žmona Birute (Dainavos apygardos partizane Vanda) suimtas Kaune. Po kalinimo ir kankinimų KGB vidaus kalėjime Vilniuje, 1957 m. lapkričio 29 d. įvykdyta mirties bausmė. 2018 m. palaikai rasti Vilniaus Našlaičių kapinėse
Ėjo valstybės vadovo pareigas
1954 m. lapkričio 26 d. – 1957 m. lapkričio 29 d.