Gitanas Nausėda

Gitanas Nausėda – ekonomistas, finansininkas, dėstytojas, VU Tarptautinės verslo mokyklos asocijuotas profesorius, prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 m. liepos 12 dienos.

Dalia Grybauskaitė

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos politikė, diplomatė, dvi kadencijas (2009 – 2019 m.) buvo Lietuvos Respublikos prezidentė. Taip pat buvo LR ministrė ir viceministrė, Europos Sąjungos komisarė.

Rolandas Paksas

Rolandas Paksas pasibaigus Prezidento kadencijai (dėl Konstitucijos pažeidimų pašalintas iš Prezidento pareigų) iš politinės veiklos nepasitraukė ir vadovavo partijai „Tvarka ir teisingumas“, nuo 2009 m. tapo Europos Parlamento nariu.

Valdas Adamkus

Valdas Adamkus pasibaigus Prezidento kadencijai 2009 m. liepos 12 d. pasitraukė Lietuvos politinio gyvenimo.

Algirdas Mykolas Brazauskas

Algirdas Mykolas Brazauskas pasibaigus Prezidento kadencijai 1998 m., iš aktyvios politinės veiklos nepasitraukė: 2001 – 2006 m. ėjo Lietuvos Respublikos vyriausybės Ministro Pirmininko pareigas, 2001 – 2007 m. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP), o nuo 2007 m. – garbės pirmininkas. 2010  birželio 26 d. mirė Vilniuje nuo sunkios ligos.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Adolfas Ramanauskas-Vanagas – kovojančios Lietuvos Prezidentas, 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija pripažintas aukščiausiu gyvu likusiu Lietuvos valstybės pareigūnu ir kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu. Prezidentas palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone.

Jonas Žemaitis-Vytautas

Jonas Žemaitis-Vytautas – kovojančios Lietuvos Prezidentas, 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas, suimtas, nugabentas į Maskvą, tačiau tardomas liko ištikimas priesaikai Lietuvos valstybei. 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime įvykdyta mirties bausmė. 2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino Joną Žemaitį kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas.

Kazys Grinius

Kazys Grinius pasibaigus Prezidento kadencijai po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo pasitraukė iš aktyvaus valstybės politinio gyvenimo ir 1944 m. su šeima emigravo į Vakarus – Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). 1950 m. birželio 4 d. mirė Čikagoje, o 1994 m. palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje.

Aleksandras Stulginskis

Aleksandras Stulginskis pasibaigus Prezidento kadencijai po 1927 m. pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos. 1941 m. sovietų valdžios buvo ištremtas į Sibirą. 1952 m. nuteistas kalėti 25 metus, bet po dviejų metų, po Stalino mirties, paleistas, o 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1969 m. rugsėjo 22 d. mirė Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse.

Antanas Smetona

Antano Smetonos kadenciją nutraukė rusų okupacija, dėl kurios 1940 m. birželį A. Smetona pasitraukė į užsienį, apsistojo JAV. 1944 m. sausio 9 d. žuvo mįslingomis aplinkybėmis gaisro metu savo namuose Klivlende, Jungitnėse Amerikos Valstijose (JAV).


Oficialioji konstitucinė doktrina


Svarbiausios nuostatos nuo 1993 iki 2020 m. (Informacija atnaujinta: 2020.11.17)

 

  1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI
  2. ASMENS KONSTITUCINIS STATUSAS
  3. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
  4. VALSTYBĖ IR JOS INSTITUCIJOS
  5. SEIMAS
  6. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
  7. VYRIAUSYBĖ
  8. KONSTITUCINIS TEISMAS
  9. TEISMAI. PROKURATŪRA
  10. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
  11. VALSTYBĖS BIUDŽETAS IR FINANSAI
  12. VALSTYBĖS KONTROLĖ
  13. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

 

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pateikiamos reikšmingiausios Konstitucinio Teismo aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos įvairiais nevienareikšmiškai visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje vertinamais klausimais, svarbiais tiek visai valstybei, tiek kiekvienam piliečiui, išaiškinta Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų prigimtis ir reikšmė Konstitucijai.