Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti individualų konstitucinį skundą, jeigu:

  • individualus konstitucinis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą (pvz.: kai kreipiamasi ne dėl savo, o dėl kito asmens (kitų asmenų) konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo; kai pateikiamas bendro pobūdžio prašymas; kai ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės; kai pareiškėjas prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą neišnaudojo visų įstatyme nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir nebegali jomis pasinaudoti);
  • individualaus konstitucinio skundo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (pvz.: kai ginčijamas asmens atžvilgiu priimtas administracinis aktas, bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo procesinis sprendimas, o ne asmeniui pritaikytas įstatymas, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas; kai ginčijamas ministro, Vyriausybės įstaigos ar vietos savivaldos institucijos teisės aktas; kai galutinis ir neskundžiamas bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimas byloje dėl pareiškėjo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d.; kai prašoma spręsti teisinio reguliavimo taikymo klausimus; kai prašoma suteikti teisines konsultacijas; kai pateikiant prašymą piktnaudžiaujama asmens teise kreiptis į Konstitucinį Teismą);
  • asmuo be svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į Konstitucinį Teismą (kreipėsi į Konstitucinį Teismą praėjus keturiems mėnesiams nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo jo byloje įsiteisėjimo dienos);
  • individualiame konstituciniame skunde nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja dėl jo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas (pvz.: kai pareiškėjas kreipiasi į Konstitucinį Teismą ginčydamas anksčiau Konstitucinio Teismo įvertinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai; kai pareiškėjas kreipiasi į Konstitucinį Teismą pakartotinai ir pateikia tapatų (analogišką) prašymą, kuriame keliamo klausimo priimtinumas jau yra įvertintas Konstitucinio Teismo sprendime dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo prašymą);
  • Konstitucinis Teismas yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties dalyko;
  • individualus konstitucinis skundas grindžiamas ne teisiniais motyvais (pvz., asmuo ginčija teisės aktą tik jo tikslingumo aspektu, prašymas grindžiamas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas paneigiančiomis prezumpcijomis).

Konstituciniam Teismui atsisakius nagrinėti individualų konstitucinį skundą, asmuo neturi teisės pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą tuo pačiu klausimu.

Informacija atnaujinta: 2020-12-11


Oficialioji konstitucinė doktrina


Svarbiausios nuostatos nuo 1993 iki 2020 m. (Informacija atnaujinta: 2020.11.17)

 

  1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI
  2. ASMENS KONSTITUCINIS STATUSAS
  3. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
  4. VALSTYBĖ IR JOS INSTITUCIJOS
  5. SEIMAS
  6. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
  7. VYRIAUSYBĖ
  8. KONSTITUCINIS TEISMAS
  9. TEISMAI. PROKURATŪRA
  10. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
  11. VALSTYBĖS BIUDŽETAS IR FINANSAI
  12. VALSTYBĖS KONTROLĖ
  13. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

 

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pateikiamos reikšmingiausios Konstitucinio Teismo aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos įvairiais nevienareikšmiškai visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje vertinamais klausimais, svarbiais tiek visai valstybei, tiek kiekvienam piliečiui, išaiškinta Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų prigimtis ir reikšmė Konstitucijai.